Tendinitas: sausgyslių uždegimas, simptomai ir gydymas

Skausmas judant, tempimas ar jautrumas tam tikroje vietoje, kuris nepraeina net pailsėjus – tai vieni dažniausių požymių, rodančių, kad gali būti išsivystęs tendinitas, t. y. sausgyslių uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dėl pasikartojančių judesių, per didelio krūvio ar netinkamos judesių technikos.

Nors iš pradžių skausmas gali būti nestiprus, ilgainiui jis pradeda riboti judesius ir trukdyti įprastai kasdienybei. Dažniausiai jis atsiranda palaipsniui, todėl lengva jo nepastebėti arba tiesiog „nurašyti“ didesniam krūviui.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra tendinitas, kokie jo simptomai, kodėl jis atsiranda, kokie yra dažniausi jo tipai, kaip jį gydyti ir išvengti nemalonumų ateityje.

Kas yra tendinitas?

Tendinitas – tai sausgyslių uždegimas, atsirandantis tuomet, kai sausgyslė patiria per didelį ar pasikartojantį krūvį. Sausgyslės jungia raumenis su kaulais, todėl nuolat juda, o ilgainiui gali būti dirginamos ar pažeidžiamos.

Dažniausiai tendinitas vystosi palaipsniui – iš pradžių jaučiamas lengvas diskomfortas, kuris ilgainiui stiprėja ir pradeda riboti judesius. Jis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose, pavyzdžiui, petyje (peties tendinitas), kelyje (kelio tendinitas) ar Achilo sausgyslėje (achilo sausgyslės tendinitas).

Tendinito simptomai

Tendinitas dažniausiai prasideda nuo nedidelio diskomforto, kuris ilgainiui stiprėja ir tampa vis labiau jaučiamas kasdienėje veikloje. Iš pradžių skausmas gali pasireikšti tik judant ar po didesnio krūvio, tačiau vėliau jis gali atsirasti ir ramybės būsenoje.

Dažniausi tendinito simptomai:

• skausmas pažeistoje vietoje, ypač judant ar apkraunant sausgyslę;
• tempimo ar maudimo pojūtis, kuris gali stiprėti dienos eigoje;
• jautrumas liečiant pažeistą vietą;
• nedidelis tinimas ar sustandėjimas;
• judesių ribotumas arba diskomfortas atliekant įprastus veiksmus;
• silpnumo jausmas ar sumažėjusi jėga.

Dažnai tendinitas vystosi palaipsniui, todėl simptomai iš pradžių gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau ignoruojami jie linkę stiprėti ir pradėti trukdyti net paprastiems kasdieniams judesiams.

Kodėl atsiranda tendinitas?

Tendinitas dažniausiai atsiranda ne staiga, o palaipsniui – kai sausgyslė ilgą laiką patiria didesnį nei įprasta krūvį arba nuolat kartojasi tie patys judesiai. Tokiose situacijose audiniai nespėja atsistatyti ir pradeda reaguoti skausmu.

Dažniausios tendinito priežastys:

• pasikartojantys judesiai – pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu, sportuojant ar atliekant monotoniškus darbus;
• per didelis fizinis krūvis – staigiai padidintas aktyvumas ar per intensyvios treniruotės;
• netinkama judesių technika – netaisyklingai atliekami pratimai ar judesiai didina apkrovą sausgyslėms;
• raumenų silpnumas ar disbalansas – kai raumenys nepakankamai stabilizuoja sąnarį, didesnė apkrova tenka sausgyslėms;
• nepakankamas poilsis – kai tarp krūvių nepaliekama laiko atsistatymui;
• amžiaus pokyčiai – laikui bėgant sausgyslės tampa mažiau elastingos ir jautresnės apkrovai.

Dažnai šie veiksniai veikia kartu, todėl net ir įprasta veikla gali sukelti tendinito vystymąsi. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius signalus ir neignoruoti pasikartojančio skausmo.

Dažniausiai pasitaikantys sausgyslių uždegimai

Tendinitas gali pasireikšti įvairiose kūno vietose – dažniausiai ten, kur sausgyslės patiria didžiausią ir pasikartojantį krūvį. Nors pats pažeidimo principas panašus, skirtingose kūno vietose jis jaučiamas skirtingai ir dažnai susijęs su konkrečiomis veiklomis ar judesiais.

Achilo sausgyslės tendinitas

Achilo sausgyslės skausmą dažniausiai pajuntame judėdami – einant, bėgant ar lipant laiptais. Achilo sausgyslės tendinitas dažnai atsiranda padidinus fizinį krūvį, pradėjus aktyviau sportuoti ar staiga pakeitus treniruočių intensyvumą.

Šis tendinitas išsiskiria tuo, kad skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje blauzdos dalyje ir gali būti stipresnis rytais arba po ilgesnio poilsio.

Girnelės raiščio tendinitas

Girnelės tendinitas, kuris dar vadinamas „šuolininko keliu“, pasireiškia kelio priekyje juntamu skausmu. Jis dažniausiai atsiranda aktyviai judantiems žmonėms – bėgantiems, šokinėjantiems ar sportuojantiems.

Šis tendinitas kelio srityje dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančių apkrovų ir per didelio krūvio, ypač jei nepakankamai skiriama dėmesio atsistatymui.

Peties tendinitas

Peties skausmą dažniausiai pajuntame keliant ranką – siekiant aukščiau, rengiantis ar atliekant judesius virš galvos. Tendinitas peties srityje dažnai vystosi palaipsniui dėl pasikartojančių judesių, netaisyklingos laikysenos ar ilgalaikio darbo vienoje padėtyje.

Kai kuriais atvejais skausmo priežastis gali būti ir dvigalvio raumens tendinitas, kuris dažniausiai jaučiamas priekinėje peties dalyje ir sustiprėja keliant ar lenkiant ranką.

Taip pat gali pasireikšti ir kalkėjantis peties tendinitas, kai sausgyslėje kaupiasi kalcio nuosėdos ir sukelia stipresnį skausmą bei judesių ribotumą.

Alkūnės tendinitas

Alkūnės skausmas dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančių judesių – dirbant kompiuteriu, sportuojant ar atliekant monotoniškus darbus. Tendinitas šioje vietoje dažnai siejamas su sindromais vadinamais „tenisininko alkūne“ ar „golfo žaidėjo alkūne“.

Šis tipas išsiskiria tuo, kad skausmas gali plisti į dilbį ir sustiprėti atliekant net paprastus kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, laikant daiktus ar spaudžiant ranką.

Klubo tendinitas

Klubo srityje pasireiškiantis klubo sausgyslių uždegimas dažniausiai jaučiamas judant – einant, lipant laiptais ar atsistojant po ilgesnio sėdėjimo.

Šis tendinitas dažnai susijęs su per dideliu krūviu, netolygiu raumenų darbu ar ilgalaikiu sėdėjimu, kuris keičia kūno biomechaniką ir apkrovos pasiskirstymą.

Pirštų tendinitas

Pirštų skausmas dažniausiai pasireiškia atliekant smulkius, pasikartojančius judesius – dirbant kompiuteriu, naudojantis telefonu ar atliekant darbus rankomis.

Tendinitas šioje srityje gali sukelti tempimo pojūtį, sustingimą ar net „strigimo“ jausmą judinant pirštus, ypač rytais arba po ilgesnio neveiklumo.

Nors tendinitas gali pasireikšti skirtingose kūno vietose, dažniausiai jį išduoda panašūs signalai – skausmas judant, tempimo pojūtis ir didėjantis diskomfortas apkrovos metu. Skirtumas tik tas, kurioje vietoje šie simptomai jaučiami stipriausiai ir kokios veiklos juos sukelia. Todėl svarbu neignoruoti pirmųjų pojūčių ir atkreipti dėmesį į tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda skausmas.

Tendinito diagnozavimas

Kai skausmas nepraeina ar pradeda kartotis, svarbu ne tik jį mažinti, bet ir tiksliai suprasti, kas vyksta. Tam reikalingas tendinito diagnozavimas, kuris padeda įvertinti pažeidimo pobūdį ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Diagnozavimo metu pirmiausia aptariama kada atsirado skausmas, kaip jis jaučiamas ir kokiose situacijose sustiprėja. Tai leidžia geriau suprasti ar skausmas susijęs su konkrečiu judesiu, krūviu ar pasikartojančia veikla.

Toliau atliekamas fizinis ištyrimas – vertinama judesių amplitudė, sąnario stabilumas, skausmo vieta ir audinių jautrumas. Paprasti judesiai padeda gana tiksliai nustatyti, kuri sausgyslė yra pažeista ir kiek tai riboja judėjimą.

Jei reikia, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija. Jie padeda tiksliau įvertinti pažeidimo mastą ir atmesti rimtesnius pakitimus.

Tikslus tendinito diagnozavimas leidžia atskirti ar tai lengvas sausgyslių uždegimas, ar reikalingas nuoseklesnis gydymas. Kuo anksčiau tai išsiaiškinama, tuo lengviau sugrįžti prie įprasto judėjimo be skausmo.

Tendinito gydymo būdai

Tendinito gydymas priklauso nuo pažeidimo stiprumo, trukmės ir to, kaip greitai sureaguojama į pirmuosius simptomus. Lengvesniais atvejais skausmą galima sumažinti sumažinus krūvį ir leidus sausgyslei atsistatyti, tačiau svarbu suprasti, kad vien simptomų sumažėjimas dar nereiškia, jog problema išspręsta.

Pirmosiomis dienomis rekomenduojama riboti judesius, kurie sukelia skausmą, vengti staigių apkrovų ir leisti pažeistai vietai pailsėti. Gali padėti šaldymas, atsargus judėjimas ir palaipsnis grįžimas prie veiklos. Vėliau svarbu įtraukti lengvus mobilumo ir stiprinimo pratimus, kad sausgyslė atgautų atsparumą ir būtų išvengta pakartotinių problemų.

SVARBU: jei tendinitas nepraeina, kartojasi ar pradeda riboti kasdienį judėjimą, vien poilsio dažnai nepakanka. Tokiais atvejais svarbu ne tik sumažinti skausmą, bet ir pašalinti priežastį, dėl kurios jis atsirado.

Fizioklinikoje taikomas individualus tendinito gydymas, orientuotas į ilgalaikį rezultatą. Konsultacijos metu įvertinama jūsų būklė, judėjimo įpročiai ir pažeidimo mastas, o remiantis tuo numatoma gydymo strategija. Taikomi gydomieji pratimai, judesio kontrolės lavinimas, manualinės ir mobilizacinės technikos, fizioterapinės priemonės, kurios padeda atkurti funkciją ir sumažinti pasikartojimo riziką.

Praktikoje dažnai matome, kad nuoseklus darbas leidžia ne tik sumažinti skausmą, bet ir sugrįžti prie įprasto judėjimo be diskomforto. Jei skausmas nepraeina ar kartojasi – verta nelaukti ir įsivertinti situaciją anksčiau.

Kaip išvengti tendinito ateityje?

Nors tendinitas dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančių apkrovų, daugeliu atvejų jo galima išvengti atkreipiant dėmesį į kasdienius judėjimo įpročius. Svarbiausia – ne tik kiek judate, bet ir kaip tai darote.

Kaip sumažinti tendinito riziką:

• palaipsniui didinti fizinį krūvį – vengti staigių šuolių sportuojant ar aktyviai judant;
• skirti laiko apšilimui prieš fizinę veiklą ir atvėsimui po jos;
• stiprinti raumenis, kurie stabilizuoja sąnarius ir mažina apkrovą sausgyslėms;
• stebėti judesių techniką – net ir nedideli netaisyklingi judesiai ilgainiui gali sukelti problemų;
• daryti pertraukas, ypač atliekant pasikartojančius judesius (dirbant kompiuteriu, naudojantis telefonu);
• rinktis tinkamą avalynę ir patogią darbo poziciją.

Svarbu suprasti, kad sausgyslių uždegimas neatsiranda per vieną dieną – tai ilgalaikių įpročių rezultatas. Todėl net ir nedideli pokyčiai kasdienybėje gali padėti išvengti tendinito ateityje ir išlaikyti judėjimą be skausmo.

D. U. K. 

Kuo skiriasi raiščių tendinitas nuo tendinozės?

Tendinitas – tai sausgyslių uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia skausmu, jautrumu ir diskomfortu judant. Tuo tarpu tendinozė yra ilgiau trunkantis sausgyslės pakitimas, susijęs su jos struktūros silpnėjimu, o ne su aktyviu uždegimu. Paprastai tariant, tendinitas dažniau susijęs su ūmesniu skausmu, o tendinozė – su ilgalaikiu, lėtiniu diskomfortu.

Kiek laiko gyja tendinitas?

Gijimo trukmė priklauso nuo pažeidimo stiprumo ir to, kada tendinitas pradėtas gydyti. Lengvesniais atvejais skausmas gali sumažėti per kelias savaites, tačiau pilnam atsistatymui dažnai prireikia daugiau laiko. Jei tendinitas užsitęsia arba kartojasi, gijimas gali būti ilgesnis, todėl svarbu ne tik mažinti simptomus, bet ir spręsti priežastį.

Ar galima sportuoti sergant tendinitu?

Taip. Sergant tendinitu nederėtų visiškai sustabdyti judėjimo, tačiau svarbu vengti veiklų, kurios sukelia skausmą. Per didelis krūvis gali dar labiau dirginti sausgyslę ir ilginti gijimo laiką. Dažniausiai rekomenduojama koreguoti fizinį aktyvumą – rinktis lengvesnius pratimus ir palaipsniui grįžti prie įprasto krūvio, stebint, kaip reaguoja kūnas.

Kada reikėtų kreiptis į specialistą įtariant tendinitą?

Jei įtariate tendinitą, į specialistą kreiptis verta tada, kai skausmas nepraeina, stiprėja arba pradeda riboti judėjimą. Taip pat svarbu reaguoti, jei skausmas atsiranda net ramybės metu ar trukdo atlikti įprastas veiklas. Ankstyvas įsivertinimas padeda greičiau pradėti tinkamą tendinito gydymą.

Ar tendinitas gali pasikartoti?

Taip, tendinitas gali kartotis, ypač jei nepašalinama jį sukėlusi priežastis. Dažniausiai tai susiję su pasikartojančiais judesiais, netinkama judesių technika ar per dideliu krūviu. Būtent todėl svarbu ne tik sumažinti skausmą, bet ir keisti judėjimo įpročius – tai padeda išvengti tendinito pasikartojimo ateityje.