Nugaros skausmo gydymas
Skausmas nugaroje Jus vargina ir neleidžia atlikti kasdienių darbų
Skausmas yra labai stiprus ir nepraeina pailsėjus
Nugaros skausmas trunka ilgiau nei keletą savaičių
Dėl skausmo pakinta laikysena
Skausmas plinta žemyn į vieną ar abi kojas/rankas, ypač jei skausmas eina žemiau kelio/alkūnės
Skausmas sukelia silpnumą, apmirimą ar dilgčiojimą vienoje ar abiejose kojose/rankose
Nugaros skausmo gydymas
Nugaros skausmo gydymui klinikoje naudojami įvairūs gydymo metodai, kurie mūsų specialistų atrinkti per ilgametę praktiką kaip efektyviausiai veikiantys ir kombinuojami tarpusavyje siekiant geriausio įmanomo gydymo rezultato.
Gydymo trukmė priklauso nuo to, kas sukėlė nugaros skausmą, kiek ilgai tęsiasi sutrikimas, kaip toli pažengusi patologija, kaip organizmas reaguoja į taikomą gydymą, kaip pacientas pats stengiasi bendradarbiauti su gydančiu specialistu.
Kai kuriais retais atvejais nugaros skausmą sukeliantis organizmo sutrikimas gali būti susijęs su kitomis rimtomis sveikatos problemomis ir būtina kreiptis į kitų sričių gydytojus ar net atlikti chirurginę intervenciją. Dirbdami savo kompetencijos ribose glaudžiai bendradarbiaujame su daugelio kitų sričių ekspertais, todėl visada Jums patarsime ir nukreipsime, jeigu negalėsime Jums padėti.
Viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinio disko išvarža. Stuburo išvarža – tai sveikatos sutrikimas, kurio metu tarpslankstelinio disko žiedas arba minkštoji jo dalis išsiveržia, suplyšta ar įvyksta disko poslinkis. Tarpslankstelinių diskų pokyčiai atsiranda dėl stuburą traumuojančių veiksnių: viršsvorio, sunkumų kilnojimo, sporto, vibracijos, pasikartojančių judesių, netaisyklingų judesių atlikimo, traumos, sėdimo darbo, mažo fizinio aktyvumo, sumažėjusios raumenų jėgos bei sąnarių paslankumo, netinkamos laikysenos, paveldimumo, amžiaus.
Išvaržos tipai
- Protrūzija (besiveržiantis minkštasis branduolys yra skaidulinio žiedo viduje, bet gali sudaryti spaudimą nugaros smegenims), sukelia didelį skausmą bei gali progresuoti;
- Prolapsas (besiveržiantis minkštasis branduolys pasiekia užpakalinį disko kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio);
- Ekstrūzija (skaidulinis žiedas plyšta, minkštasis branduolys iš disko prasiveržia į epidurinį tarpą – tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo);
- Sekvestracija (mikštojo branduolio dalelės ir fragmentai pasklinda epiduriniame tarpe);
- Rečiau pasitaikantis ekstraforaminalinis disko išsiveržimas;
- Kombinuoti, daugybiniai disko išsiveržimai.
Požymiai
- Stiprus skausmas, pasireiškiantis juosmens srityje, ypač kosint, čiaudint, sėdint, gali būti ir stovint, vaikštant;
- Skausmo plitimas į koją iki kojos nykščio, kojų silpnumas;
- Skausmo plitimas į ranką;
- Skausmingi nugaros judesiai;
- Pakitusi laikysena (būdinga specifiškai sukrypusi laikysena);
- Sunkumas atsistoti;
- Nevalingas tuštinimasis ir šlapinimasis.
Dažniausiai susiduriama su stuburo juosmeninės dalies disko išvarža, net 95 proc. išvaržų būna L4–L5 ir L5–S1 segmentuose. Pakankamai dažnos iš kaklinės dalies stuburo išvaržos.
Gydymas
Stuburo išvaržos gydymas gali būti nechirurginis ir chirurginis. Konservatyvus nechirurginis gydymo būdas visada turėtų būti pirmas pasirinkimas ir tik neveikiant paskirtiems gydymo metodams bei paciento būklei ilgainiui blogėjant rekomenduotinas chirurginis gydymas. Taikant kineziterapinių, fizioterapinių gydymo metodų bei priemonių kombinacijas, apie 80 proc. žmonių pavyskta stabilizuoti būklę. Individualių procedūrų metu gydymo metodai parenkami atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir kūno biomechaniką. Be to, gydymas orientuojamas ne tik į pačios išvaržos gydymą, bet ir į tai, kad išvengti jos pasikartojimo ateityje bei išvengti išvaržos sukeliamų raumenų grupių sunykimo ir disbalanso.
Paprastai po stuburo išvaržos grįžti į kasdienę veiklą galima po 4-6 savaičių, tačiau dažniausia galutinai simptomai praeina po 6 mėn. priklausomai nuo būklės sudėtingumo ir organizmo reakciją į taikomą gydymą. Reabilitacija po disko išvaržos operacijos trunka ilgiau, be to, gali pasireikšti liekamieji reiškiniai (pasikartojantys skausmai ir kt.).
Kaklo, pečių ir tarpumenčio skausmas, dar vadinamas cervikalgija, - dažniausiai streso, įtampos sukeltas simptomas, susijęs su mažu fiziniu aktyvumu, netaisyklinga laikysena, bloga kaulų-raumenų-sąnarių biomechanika, ilgu sėdėjimu, netinkama ergonomika.
Kaklo ir rankos skausmas, dar kartais vadinamas cervikobrachialgija, dažniausia gali būti susijęs su kaklinės stuburo ar kitų stuburo dalių slankstelių diskų, sąnarių, kaklo ašies pakitimais, peties sąnario pažeidimais, psichologine įtampa ar fiziniu krūviu.
Kaklinės stuburo dalies patologijos gali įtakoti nervus, išeinančius iš kaklinės stuburo dalies segmentų ir sukelti rankų tirpimą, nejautrumą. Tokiais atvejais pacientai skundžiasi ribotais kaklinės stuburo dalies judesiais, raumenų spazmais ar įtampa kaklinėje stuburo dalyje, sąąnarių užstrigimu. Skausmas gali plisti į žastą, dilbį ar net rankos pirštus.
Fizioklinikoje taikome įvairius gydymo metodus, tarp jų manipuliacines, manualinės terapijos technikas, minkštųjų audinių, raumenų atpalaidavimo metodikas.
Kaklinės stuburo dalies patologijos gali sukelti migreniniius galvos skausmus. Tokiu atveju galvos skausmą dažnai sąlygoja kaukolės ir dviejų pirmųjų stuburo slankstelių - ašies ir atlanto - padėties pokyčiai, disko išvarža, facetinių sąnarių strigimas.
Fizioklinikos specialistai pirmiausia įvertins skausmą sukėlusią priežastį, po to parinks atitinkamus gydymo metodus ar jų kombinacijas.
Krūtininės stuburo dalies arba tarpumenčio skausmas dar kitaip vadinamas torakalgija. Torakalgijai būdingi šie simptomai:
- krūtininės stuburo dalies (paprastai tarpumenčio srities) skausmas;
- skausmas paspaudus pažeistą vietą;
- funkcinis stuburo judesio segmento ar segmentų nejudrumas;
- paravertebralinė raumenų fiksacija, sąstingis ir judesių ribotumas.
Esant ūmiai torakalgijai, visi simptomai būna labai ryškūs, greitai atsiranda ir progresuoja. Būna aštrus, labai stiprus pažeisto stuburo segmento regiono skausmas, labai riboti judesiai, labai įsitempę paravertebraliniai raumenys, skausmas plinta į šalią stuburo esančią odą, poodį ir kitus audinius, kurių inervacija sutampa su nervinės šaknelės projektcija. Paprastai pakinta stuburo padėtis: išsilygina fiziologinė krūtininės stuburo dalies kifozė, atsiranda, lordozė, skoliozė, kifoskoliozė, bet šie pokyčiai dėl tvirtos stuburo imobilizacijos nebūna ryškūs. Poūmės eigos torakalgijos eiga laipsniška, progresuoja 2-3 savaites, stuburo judesio segmentas skausmingas, stuburo deformacijos nedidelės, raumenys įsitempę nestripriai.
Tarpumenčio skausmo atsiradimo priežastys:
- Tarpslanksteninio disko išvarža;
- Krūtininės stuburo dalies slankstelių hipomobilumas (judesių sumažėjimas);
- Biomechanikos sutrikimai apatinėse galūnėse;
- Raumenų disbalansas;
- Funkcinis krūtininės stuburo dalies sutrikimas gali būti susijęs su aplinkinėmis kaulinėmis struktūromis, vidaus organais, išoriniais veiksniais;
- Diafragmos judesių sutrikimas gali sukelti aplinkinių raumenų spazmus, šonkaulių lanko ir slankstelių mobilumo sutrikimus, raiščių įsitempimą bei vidaus organų veiklos sutrikimą;
- Šonkaulių pasislinkimas skausmingoje vietoje, gali sukelti tarpšonkaulinių raumentų sutrumpėjimą bei įsitempimą;
- Trigeriniai taškai;
- Trauma.
Medikamentinis gydymas tarpumenčio skausmą padeda sumažinti tik trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nėra efektyvus. Fizioklinikoje tarpumenčio skausmo gydymui taikome kombinuotus gydymo metodus, tarp jų manualinės terapijos technikas, mobilizacines technikas, trigerinių taškų atpalaidavimą, raumenų disbalanso mažinimą kineziterapiniais pratimais, fizioterapiją, mobilumo didinimo technikas krūtininėje stuburo dalyje.
Juosmeninės stuburo dalies skausmas dar vadinamas liumbalgija.