Sporto reabilitacija orientuojasi į įvairaus meistriškumo sportininkų judėjimo-atramos aparato bei sportinių traumų gydymą, prevenciją bei jų priežastingumo tyrimą. Specialistai padeda įvairaus amžiaus bei treniruotumo atletams sugrįžti į savo mylimą sporto šaką su tikslu būti geresniais nei buvo prieš tai.

Sporto reabilitacijos atstovai įvairiapusiškai žvelgia į sportinių traumų gydymą, kadangi tik kompleksinis situacijos suvokimas bei skirtingų reabilitacijos metodų derinių taikymas gali sugrąžinti sportininkui laisvą ir įprastą kūno judėjimą be skausmo.

Pagrindinis sportininkų reabilitacijos tikslas – sugrąžinti atletą į mėgiamą sportinę veiklą su prieš traumą buvusia funkcine būkle per kuo trumpesnį laiko tarpą.

 

Dažniausiai pasitaikančios sportinės traumos ir susirgimai:

Dažniausiai pasitaikančios sportinės traumos – įvairūs raiščių bei raumenų patempimai, įplyšimai ir plyšimai. Kiti atletų negalavimai – įvairūs kaulų skilimai ir lūžiai, sąnarių pažeidimai, lėtiniai judamojo-atramos aparato skausmai, reabilitacija po įvairių operacijų.

 

Sportininkų reabilitacija: kada? kaip? kokiu tikslu?

 Sporto reabilitacija pradedama kaip įmanoma anksčiau. Kadangi laikas nėra MŪSŲ sąjungininkas, gydymas pradedamas dar ūmios fazės metu. Pirminis tikslas – skausmo, tinimo bei uždegimo mažinimas. Tam tikslui yra naudojamos šalčio arba šilumos aplikacijos, elektrostimuliacijos bei ultragarso procedūros ir priešuždegiminiai medikamentai. Minėtos procedūros pagerina pažeistos srities mikrocirkuliaciją, sumažina tinimą bei paspartina regeneracijos procesus.

Vėlesniame  reabilitacijos laikotarpyje yra įtraukiamos pasyvios mobilizacinės technikos, tempimo bei specialieji fiziniai pratimai. Pasyvios sąnarių mobilizacijos yra naudojamos norint atgauti pilną, beskausmę fiziologinę pažeisto (-ų) sąnario (-ių) amplitudę. Tempimo pratimais siekiama atgauti įprastą prieš traumą buvusį raumenų ilgį, kas padeda atstatyti pilnos amplitudės judesius. Tikslingų specialiųjų fizinių pratimų pagalba yra lavinamos sportininkų fizinės ypatybės: jėga, ištvermė, lankstumas bei tuo pačiu gerinama neuroraumeninė koordinacija.

 

Ištyrimas bei sporto reabilitacijos metodai:

 Siekiant tinkamo ir nuoseklaus probleminės srities ištyrimo ir įvertinimo, reabilitacijos specialistai į sportininko kūną žvelgia kaip į visumą. Probleminės srities ištyrimas/įvertinimas apima šias sritis: detali traumos bei prieštrauminės būklės istorija; biomechaninių grandžių ištyrimas; raumenų jėgos, lankstumo bei sąnarių mobilumo testavimas; specifiniai, probleminės srities, testai.

Vėliau, atsižvelgiant į ištyrimo metu gautus rezultatus, yra modeliuojami įvairūs skirtingų gydomųjų metodų deriniai.

 

Reabilitacijos procese naudojami metodai:

  • Aktyvi ir pasyvi kineziterapija;
  • Manualinė terapija (Matland koncepsija);
  • Elektroterapija (ultragarsas; Interferencinės srovės; transkutaninis elektrinis nervo stimuliavimas (TENS) ir kitos.);
  • Teipavimas;
  • Stabilizavimo pratimai su gimastiniais kamuoliais bei nestabiliomis platformomis;
  • Kineziterapija taikant elastinio pasipriešinimo gumas;
  • Neurac metodas.

 

Taigi, visa reabilitacijos programa nuo pirminio skausmo dirgiklio slopinimo iki prieš traumą buvusios funkcinės būklės lygio grąžinimo yra nuoseklus, nuolat besikeičiantis procesas. Tik betarpiškas paciento ir specialisto bendravimas, nuosekliai stebimas funkcinės būklės kitimas, kartotinė testacija bei nuolatinė gydymo metodų korekcija gali sugrąžinti sportininką į mylimą sporto šaką ir sumažinti traumatizmą ateityje.