Nėštumas yra vienas svarbiausių ir gražiausių laikotarpių moters ir šeimos gyvenime. Laukiant šeimos pagausėjimo dažnai pasikeičia įprasto gyvenimo ritmas, laisvalaikis, neretai kita tvarka pasiskirsto ir būsimos mamos prioritetai. Nėštumo metu moters organizme vyksta ir dideli organizmo pokyčiai, kuriuos reguliuoja centrinė nervų sistema – fiziologiniai bei biomechaniniai adaptaciniai procesai endokrininėje, kaulų-raumenų, kraujotakos sistemose, kurie, deja, kartais gali sukelti ir neigiamų pojūčių.

Pasiruošimas gimdymui ir pats jo procesas kiekvienai moteriai yra unikalus. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad nėštumui reikia pradėti ruoštis tada, kai jau esi pastojusi. Tai didelė klaida, kuri gali apsunkinti nėštumą (per devynis nėštumo mėnesius gali atsirasti įvairių skausmų ar judėjimo apribojimų dėl jaučiamo skausmo). Svarbu anksčiau pradėti ruošti savo organizmą būsimam naujagimio išnešiojimui. Čia būsimai gimdyvei gali padėti tinkamos kvalifikacijos kineziterapeutas (atsakingas už judesį), kuris išsamiai ištyręs moters stuburo ir sąnarių biomechaniką, radęs funkcijos (-jų) pakitimų ir juos pakoregavęs gali palengvinti ir pagerinti moters judėjimo funkciją. Atlikus reikiamas korekcijas, kineziterapeutas sudarys specialių judesių programą, padėsiančią lengviau išnešioti naujagimį.

Fiziniai pratimai nėštumo metu

Dar viena vyraujanti klaidinga nuomonė, kad pastojus reikia nustoti mankštintis. Jei Jūsų ginekologas nepastebejo jokios rizikos vaisiui ar būsimai mamai ir nėra nėštumo komplikacijų, tęskite tai ką darėte anksčiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai prieš nėštumą bei atliekami jo metu sumažina riziką patirti:

• arterinio kraujo spaudimo svyravimų;
• raumenų pertempimo;
• strijų atsiradimo (dėl didelių kūno pokyčių atsiradusiems randams);
• juosmens ir dubens skausmų;
• šlapimo nelaikymo;
• dubens organų nusileidimo;
• sumažina priešlaikinio gimdymo tikimybę;
• sumažina mažo vaisiaus svorio riziką;
• padeda moteriai išlikti fiziškai aktyviai nėštumo metu.

Pagrindiniai kineziterapeuto tikslai

• stiprinti pilvo ir dubens dugno raumenis, kad nėštumo metu jie nebūtų pertempiami, neatsirastų netaisyklinga vaisiaus padėtis, juosmens skausmas ar šlapimo nelaikymas (Jūsų kineziterapeutas išmokins Jus specialių pratimų). Tyrimais įrodyta, kad moterys, kurios turėjo gerą pilvo raumenų tonusą prieš nėštumą, rečiau patiria tiesiojo pilvo raumens išsiskyrimą, kuris gali lemti apatinės nugaros dalies skausmą dėl sumažėjusio pilvo raumenų gebėjimo kontroliuoti dubenį ir juosmeninę stuburo dalį;
• stiprinti bendrąją organizmo ištvermę, fizinį pajėgumą;
• gerinti širdies ir kraujagyslių sistemą – ruošti ją padidėjusiam krūviui, kuris teks nėštumo metu;
• sumažinti nerimą, kuris gali atsirasti nėštumo metu – pagerinti moters psichoemocinę būklę, išmokinti atsipalaiduoti;
• užkirsti kelią arba kiek įmanoma labiau sumažinti naujagimio nešiojimo metu ir po jo atsiradusiems moters kūno pakitimams.

Kasdienis mankštinimasis gali padėti išvengti nėštumo komplikacijų, moteris lengviau ir greičiau gimdo, o po gimdymo jos organai ir kitos organizmo sistemos greičiau grįžta į būklę, buvusią prieš nėštumą. Taip pat, sumažina riziką atsirasti gestaciniam diabetui (angliavandenių apykaitos sutrikimas) ir per didelio svorio priaugimo laukiantis naujagimio. Be to, tai teigiamai veikia ne tik gimdyvę, bet ir vaisių – aktyvina placentinę kraujotaką, aprūpina deguonimi, gerina medžiagų apykaitą ir daro įtaką normaliai vaisiaus padėčiai gimdoje.

Nėščios moters organizmo kitimai

Pastojusios moters kūne vyksta dideli organizmo pokyčiai. Kūnas, veikiamas centrinės nervų sistemos, struktūriškai prisitaiko būsimam vaisiaus išnešiojimui. Pokyčiai atsiranda:

Nervų sistemoje

Moteris tampa jautresnė, dirglesnė, mažėja jos darbingumas. Didėja gimdyvės vegetacinės nervų sistemos tonusas, kuris susilpnina tam tikrų organų (gimdos, raumenų, stambiųjų kraujagyslių, šlapimtakių) lygiųjų raumenų motorinę funkciją, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, dažniau kinta moters neuropsichinės reakcijos. Taip pat padidėja periferinių nervų jautrumas, galimi neuralginiai kryžmens, juosmens skausmai, blauzdos raumenų trūkčiojimai;

Endokrininėje sitemoje

Po apvaisinimo kiaušidėje susiformuoja ir bręsta nauja belatakė liauka – nėštuminis geltonkūnis. Trečiąjį nėštumo mėnesį jis sunyksta, o jo funkciją perima placenta. Placentoje pradeda gamintis specifiniai nėštumo hormonai, kurie stimuliuoja gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, pieno liaukų augimą, aktyvina nėščiosios ir vaisiaus medžiagų apykaitą. Moters organizme padidėja hormonų, tokių kaip progesteronas, estrogenas ir relaksinas kiekis.

Medžiagų apykaitoje

Ji suintensyvėja, dėl to moters mityba turi būti visavertė. Pakinta nėščiosios vandens apykaita, audiniai linkę jį kaupti, tam, kad gimdant būtų tampresni.

Kvėpavimo sistemoje

Kvėpavimo centras tampa jautresnis anglies dioksidui, todėl padidėja plaučių ventiliacija apie 4 kartus. Svarbu, kad nėščiajai netrūktų deguonies, nes atsiradus jo trūkumui sutrinka vaisiaus vystymasis.

Širdies ir kraujagyslių sistemoje

Didėja kraujagyslių tinklas, kraujo tūris, prasideda nauja placentinė kraujotaka. Moters širdis gauna didesnį krūvį nei įprastai. Nėštumo metu sumažėja periferinis kraujagyslių spaudimas, dėl to mažėja arterinis kraujo spaudimas. Padidėjusi gimda, moteriai stovint ar gulint ilgesnį laiką ant nugaros, gali dalinai spausti apatinę tuščiąją veną ir dubens regione esančias venas, dėl to gali sulėtėti veninė kraujotaka ir atsirasti edema (patinimas) kojose.

Virškinimo sistemoje

Nėštumo pradžioje gali šiek tiek pasikeisti moters skonis, padidėti apetitas, stiprėja virškinimo organų funkcija. Gali atsirasti sąstovis žarnyne – viduriai kietėja dėl apatinės žarnyno dalies hipotonijos;

Šalinimo sistemoje

Kaip ir visoms kitoms sistemoms, šalinimo sistemai tenka dirbti už du. Inkstai iš organizmo išskiria ne tik moters, bet ir vaisiaus apykaitos produktus. Gimda spaudžia šlapimo pūslę, šlaplę ir dubens dugno raumenis – moteris dažniau šlapinasi, jai sunkiau kontroliuoti šlapimą čiaudint, kosėjant ar juokiantis;

Atramos ir judėjimo organuose

Dėl suintensyvėjusios hormoninės apykaitos minkštėja moters dubens kaulų jungtys, raiščiai, kremzlės. Viso kūno jungtys pasidaro lankstesnės ir tai leidžia dubens kaulams gimdymo metu šiek tiek išsiplėsti ir padaryti daugiau vietos vaisiui. Dažnai pasitaiko, kad gaktinė sąvarža (jungtis einanti per gaktikaulio vidurį – priekinė dubens dalis) pertempiama ir gali sukelti dubens kaulų laisvumą – gimdyvę vargina skausmas dubens srityje.

Kineziterapija nėštumo pabaigoje

Nėštumo pabaigoje, padidėjusi gimda, pakelia diafragmą, praplatėja moters krūtinės ląsta, pakyla šonkaulių lankas, nutolsta nuo stuburo apatinis krūtinkaulio galas. Dėl kartu su savimi nešiojamo vaisiaus, pakinta moters svorio centras (jis yra aukščiau ir į priekį nei normaliai) – moteriai sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat pasikeičia moters laikysena ir eisena – stuburas išsitiesia, pečiai ir galva atsilošia, padidėja juosmeninis lordozinis linkis, dubuo pakrypsta į priekį, pertempiamas klubinis juosmens raumuo (lot. m. iliopsoas) – didelė apkrova tenka moters nugarai. Dalis juosmeninio nervinio rezginio glūdi po juosmens raumeniu (lot. m. psoas), todėl pertempimas šiame regione gali sukelti nervo dirginimą.
Vaisiui augant ir vis labiau gimdai spaudžiant vidaus organus, atsiradusi edema kojose, gali sukelti neuropatijas ar nervų kompresiją, ypač šoninio šlauninio odos (lot. n. lateralis femoralis cutaneous) ir šlauninio nervo spaudimą (lot. n. femoralis). Be to, dėl nėštumo metu padidėjusio hormono relaksino, kuris veikia stuburą palaikančius raiščius, atsiradęs stuburo sąnarių laisvumas, tai taip pat gali kelti stuburo nervinių šaknelių ar iš jo išeinančių periferinių šaknelių dirginimą.
Dauguma šių pokyčių, moteriai yra natūralūs, tačiau nauji ir ji turi adaptuotis reikiamu metu prie organizmo persitvarkymo. Kartais tai būna gana sudėtinga, ypač, kai tai pirmasis nėštumas ir šie struktūriniai pakitimai atsiranda pirmą kartą ar būna komplikuoti. Būtent dėl to, šiuo laikotarpiu, kaip ir pasiruošimo nėštumui metu, čia svarbų vaidmenį atlieka kineziterapeutas komunikuodamas su ginekologu, kuris gali palengvinti simptomus, atsirandančius dėl šių pokyčių, padėti moteriai prie jų prisitaikyti bei lengviau kontroliuoti.

Kineziterapija ir manualinė terapija po gimdymo

Per devynis nėštumo mėnesius, moters organizmas nemažai pasikeičia. Po gimdymo, kūnas turi vėl grįžti į būklę buvusią prieš nėštumą. Kineziterapija gali efektyviai palengvinti šį moters organizmo persitvarkymą. Atliekant kryptingus, tik individualiai kineziterapeuto paskirtus, fizinius pratimus šiuo laikotarpiu:

• stiprėja pertempti ir nusilpę pilvo, dubens dugno raumenys ir raiščiai. Viso nėštumo metu ir po jo tęsiami specialūs pratimai lavinantys dubens dugną ir pilvo raumenis gali užkirsti kelią moters lyties organų nusileidimui žemyn, šlapimo nelaikymui ir apatinės nugaros dalies skausmui;

• skatinamas greitesnis gimdos grįžimas į prieš nėštumą buvusią būklę (gimda greičiau valosi ir susitraukia);

• lengviau atsigauna širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos;

• moterims po cezario pjūvio operacijos, padeda greičiau atsigauti, sumažinti pooperacinį diskomfortą. Manualiai kineziterapeuto atliekama rando mobilizacija gerina kraujotaką, gijimą, mažina skausmą, užkerta kelią sąaugų susidarymui.

• manualinė terapija ir kineziterapija efektyviai veikia nėštumo metu pakitusį atramos ir judėjimo aparatą: padeda sparčiau atstatyti sąnarių stabilumą, geresnę motorinę kontrolę.

Rekomenduojame aplankyti savo kineziterapeutą planuojant šeimos pagausėjimą, nes yra svarbu:

• Ištirti būsimos mamos kūno biomechanines savybes;

• Jei reikalinga skirti kryptingus individualius pratimus;

• Įtraukti būsimą tėvelį į nėštumo procesą;

• Išmokinti būsimą tėvelį kaip palengvinti sąrėmius;

• Po dviejų – trijų mėnesių atlikti mamytei pakartotinį biomechaninį ištyrimą;

• Jau esamam tėčiui parodyti specialius lavinamuosius pratimus, kad jis galėtų dirbti namuose su mažyliu.

 

Darbą parengė:

KT Šetkus, M.
KT Valentukevičius, L.

Fizioklinika
Krokuvos g. 13, Vilnius
El. paštas: info@fizioklinika.lt

Parengta pagal:

American Pregnancy Association, Promoting Pregnancy Wellness.
Lindiškienė, S. D. (2000) Bendroji akušerija. Kineziterapija nėščioms ir ginekologinėmis ligomis sergančioms moterims, Lietuvos kūno kultūros akademija, Kaunas:LKKA, 84 p.
Miquelutti, M. A., Cecatti1, J. G., Makuch, M. Y (2013) Evaluation of a birth preparation program on lumbopelvic pain, urinary incontinence, anxiety and exercise: a randomized controlled trial, BMC Pregnancy and Childbirth, 13(154) p. 9 of 9.
Planning for Pregnancy, Useful information for prospective parents, Family Planning Association of WA (Inc) December 2009.
Stephenson, R. G, O’Connor, L. J. (2000) Obstetric and Gynecologic Care in Physical Therapy, second edition, USA: SLACK Incorporated.