Peties ankštumo sindromas

Pečių lanko sąndara

peties sąndaraPečių lanką sudaro: krūtinkaulinis raktikaulio, petinis raktikaulio, mentės ir krūtinės ląstos jungtis,  žastikaulio ir mentės jungtis (peties sąnarys). Peties sąnarys yra vienas judriausių sąnarių žmogaus kūne. Jis gali judėti didelėmis amplitudėmis ir išlikti stabilus dėl:

  • aktyvių struktūrų – antdyglinis, podyglinis, mažasis apvalusis ir pomentinis raumenys (rotatorių manžetė) ir dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė;
  • pasyvių struktūrų – sąnarinė lūpa ir sąnarį supantys raiščiai.

Peties ankštumo sindromas yra labai paplitęs ir tai yra viena pagrindinių skausmo priežasčių peties sąnaryje (50-70 proc. peties skausmo).

Atsiradimo priežastys, simptomai

Peties ankštumo sindromas, tai mechaninis rotatorių manžetės raumenų (dažniausiai pomentinio) ir dvigalvio žasto raumens sausgyslės(-ių) suspaudimas tarpe, esančiame tarp žastikaulio (angl. humerus) galvos ir mentės petinės ataugos (angl. acromion), atliekant rankos kėlimą (fleksija, abdukcija). Peties ankštumo sindromas gali atsirasti dėl:

Struktūrinių faktorių:

  • Pomentinio raumens sausgyslės kraujotakos sutrikimo;
  • Natūralios su amžiumi susijusi degeneracijos, rotatorių manžetės tendinozės;
  • Petinės ataugos formos (I – plokščia, II – išlinkusi, III – lenkta);

Funkcinių faktorių:

  • Nevienodo raumenų darbo (nepakankamas mentės ir žasto raumenų valdymas);
  • Mentės padėties ir judėjimo sutrikimo;
  • Rotatorių manžetės raumenų disbalanso (silpni, nuvarginti ar pažeisti raumenys negali pasipriešinti žasto poslinkiui į viršų, kurį sukelia pernelyg stiprus deltinio raumens susitraukimas);
  • Peties sąnario hipo (kapsulės ankštumas) ir hyper (kapsulės laisvumas) mobilumo;
  • Netaisyklingai atliekamų fizinių pratimų ar veiklos, kurioje dažnai atliekami rankos judesiai virš galvos ar aukščiau pečių lygio.peties skausmas

Dėl pasikartojančio sugnybimo į petinę ataugą, sudirginami minkštieji audiniai, esantys popetiniame tarpe (tepalinis maišelis, sausgyslė), atsiranda uždegimas, kuris vėliau, nenutraukiant šio proceso, gali pereiti į fibrozinį procesą ar sukelti sausgyslių dalinį ar visišką plyšimą. Charles S. Neer išskiria tris peties ankštumo stadijas pagal patologinius pakitimus ir paciento jauciamus simptomus:

  • I stadija: ūmus uždegimas, edema, rotatorių manžetės raumenų hemoragija. Paprastai pasireiškia pacientams iki 25 metų, dažniausiai dėl per didelės peties sąnario apkrovos. Klinikiniai simptomai: skausmas priekiniame ar šoniniame peties paviršiuje, kuris, būklei paūmėjus gali išplisti net iki alkūnės. Skausmas paprastai apibūdinamas kaip gilus, bukas, o atliekant rankos pakėlimą – aštrus dūrimas peties regione. Paprastai pažeidimas išnyksta ramybės bei konservatyvaus gydymo metu.
  • II stadija: dažniausiai pasireiškia 20-40 metų amžiaus asmenims. Jai būdinga mentės ir žastikaulio kapsulės ir pomentinio tepalinio maišelio skaidulinio audinio išvešėjimas (fibrozė), sausgyslių tendinitas. Klinikiniai simptomai panašūs, kaip ir I-oje stadijoje, tačiau dėl kapsulės fibrozės stebima sumažėjusi aktyvi ir pasyvi peties sąnario judesių amplitudė.
  • III stadija: dažniausiai pasireiškia asmenims virš 40 metų. Šio etapo metu stebimas minkštųjų audinių suardymas ir rotatorių manžetės dalinis arba visiškas plyšimas bei osteofitų formavimasis, kuris dar labiau sumažina tarpą tarp petinės ataugos ir žastikaulio galvos.
Klinikinis ištyrimas

Ankštumo sindromui nustatyti atliekamas paciento peties sąnario ištyrimas. Jo metu naudojami specialieji testai (Hawkins-Kennedy, Neers, Jobes ir kt.), manualinis raumenų testavimas, sąnarių paslankumo testavimas, judesių amplitudės matavimas bei radiologiniai tyrimai, kurie padeda įvertinti struktūras sąnaryje.
Naudojami radiologiniai tyrimai:peties mrt

  • rentgenas – paprastai ūmios rotatorių manžetės traumos metu, vaizdas bus normalus. Šio tyrmo metu galima pamatyti jei yra nenormali mentės petinė atauga, kalcifikuojantis tendinitas, lūžis ar neoplazma (piktybinis susirgimas);
  • ultragarsas – plačiai taikomas peties sąnario įvertinimui, daugiausiai rotatorių manžetės patologijoms;
  • magnetinio rezonanso tomografija – nors nėra visuotinai priimta, tačiau magnetinio rezonanso tomografija yra labiausiai jautrus ir specifiškas metodas peties sąnario diagnostikoje.
 Gydymas

manualinė terapijaAtlikus klinikinį ištyrimą bei radiologinius tyrimus, svarbu paskirti tinkamą gydymą atsižvelgiant į paciento jaučiamų simptomų ūmumą ir esamą ankštumo stadiją. Kineziterapija taikoma kiek įmanoma anksčiau. Tyrimais įrodyta, kad konservatyvus gydymas, esant peties ankštumo sindromui, padeda 70-90 proc. asmenų. Gydymo metu siekiama pagerinti arba palaikyti peties sąnario judrumą, sustiprinti nusilpusius raumenis bei koreguoti netaisyklingą laikyseną. Pagrindiniai gydymo tikslai yra:

  • I-oje stadijoje – paprastai tai ūmi (uždegimo) stadija – siekiama sumažinti ar visai pašalinti uždegimą, pagerinti rankos raumenų kontrolę bei išvengti raumenų sunykimo ar nusilpimo, kurį gali sukelti peties sąnario mažas naudojimas. Pacientas mokomas vengti veiklos, kuri gali paūminti jo būklę, ypač tos, kurioje yra atliekami rankos judesiai virš galvos – judesiai atliekami tik peties lygyje ar žemiau. Taip pat gali padėti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, fizioterapija, ledas, švelni manualinė terapija.
  • II-oji stadija – gydymas toks pats, kaip ir I-osios stadijos metu, išskyrus tai, kad pagrindinis yra atstatyti sumažėjusią peties sąnario judesio amplitudę. Daug dėmesio skiriama mobilizacinėms technikoms, manualinei terapijai siekiant ištempti sąnario kapsulę, padidinti judrumą sąnaryje. Gydymas užtrunka ilgiau nei I-osios stadijos metu.
  • III-oji stadija – gydymo tikslai, kaip ir pirmų dviejų stadijų metu, tačiau konservatyvus gydymas dažnai neveiksmingas, reikalinga operacija.

 

Darbą parengė:

MT PT Linas Valentukevičius
PT Mindaugas Šetkus

Naudota literatura:
  • Ylinen, J., Vuorenmaa, M., Poloneva, J., Kiviranta, I., Kautiainen, H., Oikari, M., Hakkinen, A. (2013) Exercise tharapy is evidence-bades treatment of shoulder impingement syndrome. Curent practice or rekommendation only. European Journal of Physical and Rehabilitation Medicine, 49(499-505).
  • Donatelli, R. A. PhD PT OCS (2012) Physical Therapy of the Shoulder, 5th edition. Churchill Livingstone:Elsevier.
  • Kuhn, J. D. M. D. (2009) Exercise in the treatment of rotator cuff impingement: A systematic review and a synthesized evidence-based rehabilitation protocol. Journal of Shoulder and Elbow Surgery. 18, 138(160).